Rubiko kūbas




Rubiko kubas – mechaninis galvosūkis, kurį 1974 metais išrado vengrų skulptorius ir architektūros profesorius Ernė Rubikas (Ernő Rubik). Jį sudaro 26 maži kubeliai, besisukantys ant branduolio, kurio nesimato iš išorės. Kiekviena iš devynių matomų sienelių, esančių viename iš šešių Rubiko kubo šonų, turi po vieną iš 6 spalvų: žalia, oranžinė, balta, mėlyna, geltona ir raudona. Pagrindinė žaidimo užduotis yra sutvarkyti kubą taip, kad kiekviena iš šešių sienų būtų vienos spalvos.


1981 metais dvylikametis mokinys iš Didžiosios Britanijos Patrikas Bosertas (Patrick Bossert) išleido knygą su savo sugalvotu sprendimo būdu, pavadinimu You Can Do the Cube. Visame pasaulyje buvo parduota daugiau kaip 1,5 milijono šios knygos kopijų.




Turnyrai


Daugumoje turnyrų varžomasi, kas greičiau surinks Rubiko kubą. Pirmasis pasaulio čempionas buvo vietnamietis studentas iš Los Andželo Minh Thai, kuris 1982 m. liepos 5 dieną kubą surinko per 22,95 sekundės. Oficialus pasaulio rekordas yra 5.55 sekundės, kurį 2013 metais Belgijoje vykusiame Zanhoven Open turnyre pasiekė Mats Valk iš Olandijos. Šie rekordai buvo pripažinti Pasaulinės kubo asociacijos (World Cube Association).




Kūbo greitesnis rinkimas


Rubiko kūbo greitojo rinkimo pradininkė yra Jessica Fridrich's . Ji sukūrė greitąjį kūbo rinkimo metodą 1997 m. ir iki dabar jis yra pats populiariausias kūbo dėliojimo metodas.

Gamtos mokslų puslapio apžvalga

             "Augalų apsirūpinimas energija"

Šiame įraše aš aprašau puikų mokymosi objektą "Augalų apsirūpinimas energija" Kurį galite rasti:
http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/lt/mo/demonstracijos/augalu_apsirupinimas_energija/

Kai reikia išnagrinėti augalą kaip vientisą organizmą, rekomenduojama demonstracijos kadrus peržiūrėti nuosekliai. Pirmame kadre sugretinami du su energijos virsmais susiję procesai – fotosintezė ir kvėpavimas. Galima šiuos procesus palyginti, stebėti, kad fotosintezė vyksta tik šviesoje, o kvėpavimas – visą laiką. Jeigu norite giliau suprasti, kur augaluose vyksta fotosintezė ir kvėpavimas, yra sudaryta galimybė pasirinkti kadrus ir šiuos procesus nagrinėti atskirai. Pele spustelėjus mygtuką „Fotosintezė“ pasirodo kadrai, vaizduojantys lapo audinių ir ląstelės sandarą. Šiais kadrais galima pasinaudoti aiškinantis organų, audinių ir ląstelių sandaros bei funkcijų ryšius. Spustelėjus mygtuką „Kvėpavimas“ parodoma, kad tose pačiose ląstelėse vienu metu gali vykti ir fotosintezė, ir kvėpavimas. Iš viso kadrų yra 9.

Manau jog, šis tinklalapis yra tikrai vertas dėmesio, nes viskas parodoma su paveiksliukais ir animacija, tada žmogus gali pats įsivaizduoti kaip atrodo molekulės, ir kt. medžiagos. Be to joje viskas išdėstoma aiškiai, jog viską suprastumėte.


Šį mokymosi objektą rekomenduoju ir mokytojams, jog rodytu mokiniams per pamokas, bei mokiniams namie.

Virusai

Kas yra kompiuteriniai virusai? Kompiuteriniai virusai -
save platinti sugebanti kompiuterio programa. Griežtai apibrėžiant, – kompiuterio programa, kuri dauginasi, prikabindama savo kodą prie kitų kompiuterio programų arba dokumentų. Iš to kilęs ir šių programų pavadinimas, nes biologijoje virusai plinta įsiskverbdami į organizmų ląsteles. Bendresniu požiūriu virusams priskiriami ir kirminai – kompiuterių tinkluose besidauginančios programos.

Kai kurie iš virusų atlieka kenksmingus veiksmus – naudoja kompiuterio resursus kriminaliniams tikslams, trina ar persiunčia vartotojo dokumentus, mokėjimo kortelių duomenis ir pan., todėl dažnai painiojami su Trojos arkliais (trojanais).

Pirmą kartą (1949 m.) programos – viruso, t. y. kompiuterinės programos, galinčios pasidauginti, modelį pateikė ir Džonas fon Noimanas (John fon Neumann). Pirma programa, kuri turėjo kompiuterinio viruso bruožų, buvo žaidimas „Darwin“, kurį 6-ajame dešimtmetyje sukūrė kompanijos Bell Laboratories darbuotojas M. Duglas Makilroi.

Virusų tipai:

1. Tikrieji virusai – programos, prisiklijuojančios prie kitų programų ir atgyjančios, kai infekuotoji programa ruošiama vykdyti; 
2.  Programos – kirminai, kurie visą laiką dauginasi, užimdamos vis didesnę atmintinės sritį; 
3. Loginės bombos, pradedančios veikti, įvykus konkrečiam loginiam įvykiui; 
4. Laiko bombos, pradedančios veikti numatytu laiku; 
5. Trojos arkliai – programos, įterptos į kitas programas; jos atrodo kaip naudingosprogramos, tačiau atlieka kenkėjiškus veiksmus; 
6. Nematomi virusai – programos, paslepiančios jų atliktus pakeitimus bylose arišorinės atmintinės sektoriuose; 

Kaip kovoti su virusais?

Siekiant apsisaugoti nuo virusų naudojamos:

• Bendrosios informacijos apsaugos priemonės - duomenų rezervavimas,kopijavimas, kreipties į bylas apribojimas; 
• Specializuotos kovos su virusais priemonės - tai techninė ir programinėantivirusinė įranga; 
• Profilaktinės priemonės taip pat gali realiai sumažinti užsikrėtimo virusu tikimybę.Tai visos informacijos tikrinimas, antivirusinių programų atnaujinimas, vengtiinformacijos iš „neaiškių" interneto svetainių

Antivirusinė programinė įranga

Kovai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis

programomis.